Birželio 13 d. progimnazijos 5-8 klasių pirmūnai, lydimi direktorės pavaduotojos Inos Jakovlevienės, istorijos mokytojos Jūratės Stankaitienės ir soc. pedagogės Viktorijos Ergardt pajudėjo Kauno link.

Kelionės tikslas – skatinti mokinius siekti aukštesnių rezultatų bei plėsti gabių mokinių akiratį. Iš pradžių apsilankėme Kauno oro uoste. Mokiniai į oro uostą pateko ne kaip keleiviai, o kaip tikri oro uosto darbuotojai. Ekskursijos vadovas Paulius mokiniams papasakojo apie skrydžių valdymo centro darbuotojų darbo subtilybes, iš valdymo centro stebėjome lėktuvus ir klausėmės pilotų pokalbių.

Vilkėdami ryškiaspalvėmis liemenėmis, perėję keleivių patikrą, keliavome oro uosto peronu. Gaisrinės mašinomis važinėjome lėktuvų pakilimo taku ir stebėjome kaip NATO sąjungininkų malūnsparniai nutūpė į oro uostą.

Linksmai nusiteikę, nuvykę į Kauną, nužingsniavome iki Nemuno ir Neries santakos. Pynėme „norų“ vainikus ir juos leidome pasroviui.

Įdėmiai klausėmės istorijos mokytojos J.Stankaitienės pasakojimo apie Kauno pilies istoriją.

Džiaugiuosi mūsų vaikų žingeidumu ir kultūringu elgesiu. Tikiuosi, kad kitąmet vėl smagiai keliausime drauge.

Informaciją pateikė pavaduotoja ugdymui Ina Jakovlevienė

Nuotraukas pateikė soc. pedagogė Viktorija Ergard

Kaip ir kasmet, taip ir šių mokslo metų pabaigoje Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje vyko tradicinė 5-8 klasių pirmūnų šventė „Mokyklos garbė”.

Aktų salėje vakaro metu džiaugtasi 49 moksleiviais, pasiekusiais aukštesnįjį mokymosi lygį. Būtent jie stropiai ir sistemingai mokėsi per visus mokslo metus, aktyviai dalyvavo įvairioje veikloje, garsino progimnazijos vardą, pelnė aukštų pasiekimų sporto arba meno srityse. Pagerbti ir pirmūnų tėvai, geranoriškai patariantys savo vaikams, palaikantys ryšį su pedagogais, siekiantys iš mažos sėklytės išauginti vešlų jaunuolyną.

Sveikindama susirinkusiuosius progimnazijos direktorė Olga Mediekšė džiaugėsi, kad pirmūnai atėjo pasipuošę mokykline uniforma. Tai reiškia, jog jie didžiuojasi savo mokykla, vedančia įdomiu pažinimo keliu.

Direktorė prisiminė žymaus anglų rašytojo Viljamo Šekspyro teiginį, kad gyvenimas yra teatras, o mes visi esame aktoriai savo gyvenime. Šis šventinis vakaras irgi priminė teatrą, kurio kūrėjai – patys pirmūnai, jų bendraklasiai, tėvai, mokytojai, renginio organizatoriai, padėjėjai.

Visiems pirmūnams progimnazija padovanojo išvyką į Kauno senamiestį ir oro uostą. Gražiausias dainas, smagiausius šokius ir kitus muzikinius kūrinius jiems skyrė mokyklos šokėjų grupė, merginų vokalinis ansamblis, šeiminis kvartetas „Broliai“, smuikininkių ansamblis.

Ne paslaptis, „Mokyklos garbės“ nekantriai laukė visos 5-8 klasės, nes visus metus aktyviai varžėsi dėl „Metų klasės“ titulo, o komisija kruopščiai skaičiavo taškus. Nugalėtoja tapusiai 7a klasei progimnazija padovanojo išvyką į Užugirio dvaro mokyklą - muziejų, kur moksleiviai galės dalyvauti šakočio kepimo ir degustavimo edukacinėje programoje.

Tradicinė šventė, be abejonės, praturtino ugdymo įstaigos kasdienybę. Patirti įspūdžiai, išgirsti padėkos žodžiai liko daugelio atmintyje. Tegu pirmūnai nė nestabteli ir ateityje siekdami mokslo aukštumų. Progimnazijos bendruomenė išreiškia viltį, kad įgytas tvirtas žinių, įgūdžių pamatas mokiniams padės sėkmingai save realizuoti ir aukštesnėse klasėse.

Tekstą parengė jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė Nijolė Keturkaitė

Gegužės 24 dieną 7 ir 8 klasių mokiniai dalyvavo diskusijoje „Ar emigracija kelia grėsmę Lietuvai?“. Mokiniai iš įvairių Jonavos progimnazijų ir gimnazijų

aktyviai reiškė savo nuomones bei klausėsi kitų diskusijos dalyvių teiginių. Pirmoje diskusijos dalyje dvi Senamiesčio gimnazijos mokinės atstovavo dvi skirtingas nuomones – manančią, kad emigracija kelia grėsmę Lietuvai ir kitą - teigiančią, kad emigracija nekelia grėsmės Lietuvai. Abi mokinės pateikė puikių argumentų, kurie buvo konstruktyviai ir aiškiai sudėlioti ir perteikti klausytojams. Nepaisant to, kad didžioji klausytojų dalis palaikė pirmąją nuomonę, antroji pusė atsilaikė su savais argumentais, kurie buvo taip pat konstruktyviai sudėlioti ir priverčiantys pamąstyti.

Antroje pamokos dalyje diskusijos dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: viena mokinių grupė ėjo į biblioteką, o kita grupė pasiliko etikos kabinete. Bibliotekoje visi mokiniai gavo tą patį eilėraštį, kuris nebuvo susijęs su emigracija. Poros gavo po temą, pagal kurią turėjo pakeisti dalį eilėraščio. Tuo tarpu kita grupė, likusi etikos kabinete, atliko savąją užduotį:  mokiniai turėjo sukurti plakatus, išryškinančius problemas, išreikštas Marijono Mikutavičiaus dainoje „Aš tikrai myliu Lietuvą“. Klasėje vyko įtemptos diskusijos, visi mokiniai turėjo įdomių teiginių. Tarp diskutuojančiųjų vyravo puiki atmosfera, o tai jiems padėjo lengvai bendradarbiauti su savo komandos nariais. Galiausiai mokiniai pristatė savo vaizdingus plakatus, kurie rodė, jog visa komanda dirbo kartu, kad įveiktų šią nelengvą užduotį. Grįžę iš bibliotekos, kitos grupės nariai raiškiai perskaitė savo eilėraščius. Visi eilėraščiai buvo itin įdomūs – juos sudarė humoras, nuoširdumas, intelektas ir tikras patriotiškumas.

Paskutinėje pamokos dalyje mokiniai galėjo užduoti klausimų mokiniui iš Jonavos Senamiesčio gimnazijos, kuris trejus metus gyveno Belgijoje. Klausimai tarsi pylėsi be sustojimo iš žingeidžių diskusijos dalyvių. Kuo skiriasi Belgijos ir Lietuvos mokyklos? Ar Belgijoje labiau patiko, negu Lietuvoje? Kodėl nusprendei grįžti į Lietuvą? Ar sunku buvo pramokti užsienio kalbą? Klausimų buvo begalė, o mokiniai visi atidžiai ir įdėmiai klausėsi atsakymų.

Ši diskusija buvo ypač naudinga ir įdomi, ir tai atspindėjo netik dalyvių įsitraukimas į visas užduotis, bet ir jų aktyvus dalyvavimas, samprotavimas ir mąstymas. Kiekvienas mokinys išėjo įgavęs vertingą patirtį, kuri gali jiems praversti ateityje. Juk emigracija – aktuali tema, kuri vienu ar kitu būdu liečia daugelį Lietuvos gyventojų. Už šią įgytą patirtį verta dėkoti ne tik kiekvienam diskusijos kalbėtojui, bet ir visoms mokytojoms. Be jų ši popietė nebūtų įvykusi taip sklandžiai ir įdomiai, todėl didelė padėka nuo visų diskusijos dalyvių atitenka jų nuostabiosioms etikos mokytojoms. Na, tik belieka tikėtis, kad tokios vertingos patirties mokiniai galės įgyti ir 2019 metais!

Informaciją ir nuotrauką pateikė 7b klasės moksleivis Laurynas Dambrauskas

Šiandien progimnazijos moksleiviai dalyvavo integruoto ugdymo projekto „Laisvės kovotojų keliais“, skirto Adolfo Ramanausko-Vanago metams, antrajame etape ir pilietinėje iniciatyvoje „Raktai iš paliktų namų...“, skirtoje Gedulo ir vilties dienai paminėti.

Mokiniai turėjo progą persikelti į tolimą praeitį, išgirsti istorinių faktų apie Jonavos krašte veikusius Vyčio apygardos partizanus, gauti atsakymus į iškilusius klausimus. Be kitų veiklų, didžiausio dėmesio sulaukė mokyklos aktų salėje vykęs susitikimas su jonaviečiu Vaclovu Slivinsku, kuris labai aktyviai domisi Jonavos ir gretimų rajonų praeitimi, kruopščiai renka istorinius faktus apie laisvės kovų žymesnius dalyvius, yra ne vienos knygos sudarytojas.

Svečias 5-6 klasių mokiniams išsamiai pasakojo apie tai, kodėl pokariu jaunimas išėjo į miškus, darė slėptuves, kasė bunkerius, organizuotai telkėsi į būrius, apygardas. Paaiškino, kodėl visi partizanai turėjo slapyvardį.

Susirinkusiesiems V. Slivinskas pristatė ir savo naują knygą „Partizano Balčio užrašai“.

Tądien skirtas dėmesys ir artėjančiai birželio 14-tajai – Gedulo ir vilties dienai. Šiemet minime 77-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17500 žmonių. Ta proga penktokai ir šeštokai iš popieriaus gamino pilietinės iniciatyvos „Raktai iš paliktų namų...“ simbolius – namų raktus, atspindinčius pokario laikotarpį. Vieną rakto pusę papuošė ornamentu ar piešiniu, o kitoje pusėje sukūrė tekstą „Ką pasakyčiau tremtiniui?“

Kodėl pasirinktas toks simbolis? Esmė ta, kad prievarta išvežamiems iš savo gimtųjų namų žmonėms net nebuvo kada ir net nereikėjo rakinti durų. Tad ir raktų nevertėjo pasiimti, nes tikimybė kada nors sugrįžti į savo namus buvo labai menka.

Pagamintus popierinius raktus jaunosios kartos atstovai nunešė prie Panerių gatvėje esančio memorialo, skirto rezistencijos aukoms atminti, ir simboliškai atidavė tiems, kas negrįžo iš tremties.

Tekstą parengė jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė Nijolė Keturkaitė

„Šios dienos veikla mokykloje ir už jos ribų man buvo labai įdomi. Laikas prabėgo greitai. Žmonių pasakojimai apie patinkantį darbą paliko daug įspūdžių. Sužinojau naujų faktų apie įvairias profesijas“, - atvirai kalbėjo septintokė, džiaugdamasi progimnazijoje organizuota Karjeros ugdymo diena.

Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje tą dieną išties netrūko veiklos. Mokiniai klausėsi kelių mamų ir mokytojų pasakojimų apie savo profesiją, lankėsi keliose miesto įstaigose, organizacijose.

Dvi penktokų klasės dalyvavo edukacinėje išvykoje į Klaipėdos jūrų muziejų. Ten susipažino su šio muziejaus darbuotojų darbo specifika, kasdieniais rūpesčiais, džiaugsmais.

Kiti mokiniai lankėsi Jonavos policijos komisariate, Visuomenės sveikatos biure, Viešojoje bibliotekoje, veterinarijos vaistinėje-gydykloje, Sporto arenoje ir kt.

7a klasės moksleiviai susitiko su bendraklasės mama, pradinio ugdymo mokytoja eksperte Nomeda Kasperavičiene. Ji pasakojo, kodėl pasirinko tokią profesiją, parodė kelis vadovėlius, kurių bendraautorė yra ji pati. Siekdama sudominti paauglius, net skyrė jiems tam tikrą eksperimentinę užduotį.

“Man patinka stebėti vaikų mąstymą. Noriu ne tik duoti jiems, bet ir imti iš jų. Didžiuojuosi, kad esu mokytoja. Džiaugiuosi tuo, ką darau”, - akcentavo N. Kasperavičienė.

Skirtingose klasėse buvo surengtos diskusijos apie tai, koks turi būti geras mokytojas. Moksleivių nuomone, reikia, kad pedagogas būtų linksmas, pozityvus, mokantis prajuokinti, komunikabilus, rašantis dešimtukus.

Kiti diskutavo, kokios profesijos dabar yra populiariausios, reikalingiausios, kurių profesijų žmonės gauna didžiausią atlyginimą.

Paauglėms labai patiko susitikimas su grožio konsultante Violeta Šikšniene. Drąsesnės merginos jai pateikė ir keletą klausimų. Specialistė išsamiai paaiškino ne tik veido odos taisyklingos priežiūros penkis etapus. Paauglių nuomone, reikia rūpintis savo oda jau dabar, nes tai lems, kaip atrodys moteris po keliolikos metų.

7c klasė bendravo su savo bendraklasės mama, manikiūrininke Sandra Staugiene, turinčia dešimties metų darbo patirtį. Ji prisiminė kelias studijų akimirkas, pagarbų dėstytojų bendravimą.

„Pagrindinės mano klientės – paprastos įvairaus amžiaus moterys. Nelinkusios priekaištauti, neįnoringos. Daugiausiai klienčių sulaukiu vasarą. Kasdien einu į patinkantį darbą labai gerai nusiteikusi. Tačiau žinau, kad kasdien reikia tobulėti, neatsilikti nuo naujausių technologijų, nuo mados“, - savo pasakojimą apibendrino S. Staugienė.

Anot mokytojos Laimutės Graudinienės, organizuojant Karjeros ugdymo dieną, siekta padėti moksleiviams aktyviai pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir karjeros galimybes. Susitikimų metu jaunuoliai ir merginos galėjo perimti ir plėtoti žinias, gebėjimus ir nuostatas, naudingas būsimai karjerai, galėjo ugdytis profesinę motyvaciją.

Informacijąparengė jaunųjų žurnalistų būrelio vadovė Nijolė Keturkaitė